Padėkite sau ir kitiems

                               Vaikystėje daug sirgau: plaučių uždegimu, kepenų ir inkstų sutrikimais. Laimei, jau daugiau nei 40 metų nesilankau pas gydytoją ir gyvenu praktiškai be vaistų. Tačiau, manau, kad mano vaikystės patirtis nulėmė mano susidomėjimą žmonių sveikata visam gyvenimui.

     Medicina buvo mano pirmasis pasirinkimas studijoms. Baigiau  medicinos slaugos mokyklą diplomu su pagyrimu. Po to dirbau Kauno klinikose vaikų kardiologijos ir endokrinologijos skyriuje. Mūsų skyriuje gydėsi vaikai, sergantys diabetu ir širdies aritmija. Vaikai pas mus atvažiuodavo iš visos tuometinės Tarybų Sąjungos. Juos gydėme pagal savo galimybes ir visas tuometines naujausias medicinos žinias, tačiau negalėjome padaryti jų vėl sveikais. Tiems vaikams buvo lemta likti neįgaliais visą gyvenimą.

     Aš palikau mediciną. Kaip man tada atrodė, visiems laikams.

     Tačiau, vėl ir vėl klausiau savęs: kaip galėjo taip atsitikti, kad žmonės tapo labiausiai sergančia rūšimi ant šitos Žemės, o paskui juos ir naminiai gyvūnai?’

     V. Megrė savo knygoje „Anastasija“ rašė, kad su tokiais medicinos, farmakologijos ir technologijų pasiekimais sergantis žmogus turėtų būti kaip muziejimė retenybė. Tikrovėje gi  sergančių žmonių, tame tarpe ir neįgalių vaikų, vis daugiau. Kažkas buvo ne taip.

     Perskaičiau daug knygų, gilinau žinias ir baigiau įvairius su žmogaus sveikata susijusius kursus. Supratau, kad neturėtume skirstyti žmogaus į atskiras dalis. Turime žiūrėti į žmogaus sveikatą holistiniu požiūriu, t. y., „kūnas-protas-dvasia“. Turime žiūrėti į žmogų kaip į sudėtingą sistemą su tarpusavyje neatskiriamai susipynusiomis dalimis, kur jei viena dalis išeina iš rikiuotės, visa sistema nustoja tinkamai funkcijonuoti. Žmogus pradeda sirgti.

     R. Francis savo knygoje Niekada Nebesirk Vėl  („Never Be Sick Again“) rašė, kad mes turime labai daug ligų, bet yra tik dvi jų priežastys: netinkama mityba arba toksiškumas. Tačiau toksiškumas gali ateiti įvairiais keliais: užnuodytas maistas, toksiška aplinka, neigiamos mintys ir emocijos, stresas, gyvenimo tikslo nebuvimas ir gyvenimo prasmės praradimas.

 

    Esu čia tam, kad pasidalinčiau žiniomis ir patirtimi, kurias sukaupiau per daugelį metų, kad galėčiau padėti žmonėms tiek, kiek galiu, ir tiek, kiek man leidžiama.

 

Su pagarba,

Lina